Categories
Citatos

Savaitės citata

 

Blogiausia vienatvė – nesijausti patogiai su pačiu savimi.„Blogiausia vienatvė – nesijausti patogiai su pačiu savimi.“

Mark Twain

Categories
Saviugda

Kas yra asmeninė laisvė?

Kuo toliau, tuo dažniau pavartoju terminą „asmeninė laisvė“. Ką turiu omeny? Besistengdamas išsakyti savo mintis kuo aiškiau, nepalikdamas vietos interpretacijai, pirmiausia apsibrėžiu sąvokas – kaip pats suvokiu suaugusio individo asmeninę laisvę? Keletas minčių ir samprotavimų, kurie, tikiuosi, ir jums, ir man pačiam padės aiškiau įsivardinti, kas yra ta asmeninė laisvė.

Pirma – asmeninė laisvė, tai galimybė rinktis. Nors pasirinkimus ir lemia aplinkos veiksniai (apie juos kiek žemiau), tačiau dažniau, gerokai dažniau, jie išplaukia iš mūsų pačių nuostatų, įpročių, įsitikinimų, psichinės būsenos ir galiausiai – fizinių gebėjimų.
Antra – pasirinkimus apriboja bei įtakoja ir išorinės aplinkybės: socialinė, ekonominė aplinka, gyvenamoji vieta, esamos finansinės galimybės. Šie veiksniai tampa antraeiliais asmeninės laisvės kontekste, kadangi turime galimybių juos daugiau ar mažiau keisti, sumažinti jų įtaką ar įtakoti patys.
Jei galime keisti mus supančias aplinkybes, vadinasi, …mūsų asmeninę laisvę labiausiai įtakojame patys. Tai, kaip gyvename dabar, yra niekas kita, kaip mūsų nugyvento gyvenimo minčių, pasirinkimų ir veiksmų rezultatas, šiek tiek iškraipytas nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių. Iš esmės, esame patys už jį atsakingi, nesvarbu, patinka ar ne.

Asmeninė laisvė, – tai mūsų gebėjimas susikurti tokį gyvenimą, kokio nusipelnome pagal pačių įdėtas pastangas. Skamba kaip saldus reklamos šūkis, po kurio turėtų būti pasiūlymas naujam televizoriui su galimybė pirkti išsimokėtinai. Gal būt… Tik paslėpta čia gerokai daugiau, nei naujas, didesnis už sieną telikas. Tai – visas jūsų ir mano gyvenimas, visas kurį turime. Ir kaina gerokai didesnė, nei sumokama pinigais. Kaina – asmeniniai mūsų pačių pokyčiai, dažniausiai vykstantys skausmingai, reikalaujantys pastangų, energijos ir ilgai trunkantys. Kaina – išėjimas už jaukaus komforto ribų, susidūrimas su savo baimėmis, trūkumais, traumomis, nepritekliumi, negalia, praeitimi ir realia dabartimi. Kaina – pasibaigęs melavimas sau ir mums patiems nepatinkančio elgesio teisinimas. Kaina – savęs identifikavimas kaip unikalaus, vieno ir atskiro žmogaus, o ne profesijos, giminystės ryšio, ar turimų daiktų / turto savininko įvardinimas. Kaina – suvokimas, kad tik patys ir esame atsakingi už viską, kas dabar vyksta mūsų gyvenime, už norą keisti dalykus, ir pripažinimą, kad kai kas mums nepatinka ir mes su tuo taikstomės.

Pavyzdžiui. Vertinu gerą, sąmoningą, linksmą ir praturtinantį ryšį su žmonėmis, bei suprantu, kad laikas leidžiamas su priešingybėmis skurdina mano gyvenimą. Ilgai tai ignoravau ir meluodavau sau, kad tie toksiški žmonės kažkuo mano gyvenimą praturtina, ar bent jau nesugadina. Realybė kitokia: bijodamas atstūmimo bandau patikti visiems ir nesugebu atsiriboti nuo tų priešingųjų. Norėdamas į savo gyvenimą įsileisti kuo daugiau asmeninės laisvės, pripažįstu sau, kad bijau: nepatikti, atstūmimo, izoliacijos. Bent jau sau nemeluoju, dar nesielgdamas taip, kaip norėčiau. Tai padeda geriau suvokti situaciją realiai ir, jei norėsiu, galėsiu dėti pastangų: atsiriboti nuo arba konfrontuoti. Tai – diskomfortas, kartu ir augimas, įveikiant baimes.

Asmeninė laisvė, – tai mūsų pačių sąmoningas gyvenimas, išsivaduojant iš traumų, iracionalių įsitikinimų, saviempatijos ir empatijos trūkumo, prarasto identiteto, iškreiptų asmenybės ribų, nuvertintų gebėjimų, nesuformuotų įgūdžių ir viso kito, trukdančio mums siekti tokio gyvenimo, kokio natūraliai ir tikrai norime.
Asmeninė laisvė yra suvokimas, jog patys ir esame atsakingi už save bei savo gyvenimą, kad ir kokioje duobėje būtume. O jei dar turime vaikų, prisideda atsakomybė ir už jų išugdymą sąmoningais, jautriais, savarankiškais, unikaliais ir laisvais žmonėmis. Nelengva, užtat verta.

Apibendrinamas, pabandysiu surašyti sritis, man atrodančias svarbiomis, kuriant asmeninę laisvę, siekiamybes, nuo ko turėtume būti nepriklausomi, tikrųjų siekdami asmeninės laisvės.

  • Laisvė nuo priklausomybių – medžiagų (alkoholio, tabako, narkotikų…) ar elgsenos (lošimo, pirkimo, interneto, darbo…).
  • Laisvė nuo psichologinių problemų ir traumų – nuo disfunkcinio elgesio, neadekvačių jausmų ar būsenų, žemos savivertės.
  • Laisvė nuo dogmų ir kultūros (visuotinio kulto) – jutimas, mąstymas, kūrimas neapsiribojant nuosavomis paradigmomis ar kultūrine įtaka.
  • Laisvė santykiuose – išlikimas autentiškais ir unikaliais, neišduodant savo Tikrojo aš.
  • Atsakomybės laisvė – visiškos atsakomybės už save, savo jausmus ir poelgius prisiėmimas.
  • Moralinė laisvė – gyvenimas remiantis visuotinės moralės normomis.
  • Finansinė laisvė – gyvenimas taip, kad finansiniai ištekliai neapribotų kitų mūsų laisvių.
  • Kūrybos laisvė – savo kūrybinio prado išlaisvinimas ir realizavimas.

Gal kažką ir praleidau… Jei taip, duokite apie tai žinoti. Komentaruose ar asmeniškai.

Categories
Citatos

Savaitės citata

Dienos paveikslelis

„Anksčiau įeidavau į patalpą pilną žmonių ir svarstydavau, ar aš jiems patinku… dabar apsižvalgau ir svarstau, ar man patinka jie.“ – Rikkie Gale

Categories
Saviugda

Lėtas gyvenimas

Noriu ši tikro pažvelgti į savo gyvenimą. Klausimas rimtas: ar galiu pažiūrėti į gyvenimą, kuris „lekia pro šalį“? Ką veikiau vakar, užvakar, prieš savaitę, prieš mėnesį? Ką veikiu dabar?

Ieškodamas vis daugiau būdų prasmingai ir sąmoningai leisti valandas, pastebėjau: labiau skubėdamas būnu įsitempęs, galvoju vis apie kažką naujo ir kito. Siekdamas praturtinti savo ar kitų gyvenimus, matau, – kuo greitesnio rezultato siekiu, tuo silpnesnis mano ryšys su savimi. Išlikdamas ramus, neskubėdamas, sukuriu sau aplinkybes pajausti pasaulį: krentančius lapus, vis kitokią šviesą ant jau įprastų pastatų sienų, praeivių nuotaikas, maisto skonį, miško kvapą… Jau kuris laikas mieliau renkuosi važiuoti dviračiu, net ir lyjant lietui. Tada pasaulis juda pakankamai lėtai, kad jį pastebėčiau, o aš judu pakankamai greitai, kad galėčiau kur nors nusigauti.

Lėtas gyvenimas nereiškia, kad jame nėra skubiai ir greitai daromų dalykų. Kartais tai neišvengiama, net privaloma. Tačiau, kai visos mūsų dienos minutės suskaičiuotos iki sekundės, laiko gyventi kaip ir nebelieka. Tampame savo pačių susikurtų pasakų ir istorijų herojais: privalome, turime, mums reikia… Taip gyvenime nebelieka vietos pasirinkimui ir tikriems norams, kylantiems iš mūsų Tikrojo aš. Pasirinkimams ir norams, už kuriuos esame atsakingi tik patys. Rinkdamiesi bei norėdami atsakingai, gyvenimą kuriame tokį, kuriame nebegalime atsakomybės perkelti kitiems: sutuoktiniui, darbdaviui, valdžiai, tėvams, mokytojams, draugams… Jei patys pasirenkame daryti viena ar kita, jei darome tai, ką tikrai norime, neišvengiamai už rezultatus atsakomybę prisiimame patys. Taip sunkiau, gerokai sunkiau, nei pasakyti kad gyvenimas (ar visi kiti herojai išvardinti kiek aukščiau) mus verčia elgtis vienaip ar kitaip: eiti į darbą, mokytis, laikytis dietos, pirkti automobilį ar paskambinti mamai. „Nes reikia / privalau / negaliu kitaip“ – lengvas pasiteisinimas. Tačiau, jei taip pasirinkome patys, patys ir atsakome už pasekmes.

Kai gyvenimas sulėtėja, pasirinkimus ir norus galime apgalvoti (jei reikia) ilgiau, nei keletą minučių. Galime ties jais apsistoti valandomis, neskubėdami priimti sprendimą. Galime stebėti save, ateinančias ir nueinančias mintis, jausmus, idėjas. Galime su jomis pabūti ir paleisti, arba priešingai – pasigauti ir auginti.

Jau ilgą laiką, gal daugiau, nei 30 savo gyvenimo metų (dabar man 43), ilgėjausi lėto gyvenimo, kuomet galiu ramiai žiūrėti į pasaulį, neskubėdamas pasidžiaugti kai kuriomis akimirkomis ir pagaliau pajausti ryšį su savimi. Ir dabar kartais jo ilgiuosi, kai pasiduodu seniems įpročiams skubėti, įsitempti, pergyventi ir vengti tikro pabuvimo su savimi. Tokiomis akimirkomis padeda aiškiai nusistatyti prioritetai – gyvenimo sritys į kurias kreipiu dėmesį, dėl kurių galiu pergyventi ir jaudintis, ir kitos – dėl kurių pažadėjau sau nebesukti galvos. Gal ir jums tai pravers, kaip pavyzdys, padedantis susimažinti patiriamo streso ir nerimo kiekį.

Sąrašas (nebaigtinis) dalykų, dėl kurių pažadu sau nesukti per daug galvos:

  • mano išvaizda
  • kitų nuomonė apie mane
  • mano transporto priemonės
  • komfortas
  • FB ar Instagram like’ai

Kitas (irgi nebaigtinis) sąrašas, – dalykai galintys užimti mano dėmesį ir laiką:

  • asmeninė laisvė
  • mano fizinė ir psichinė sveikata
  • artimųjų sveikata ir gerovė
  • darbo, kurį atlieku kokybė
  • laiko, kurį praleidžiu gyvendamas, kokybė.

Negaliu girtis, kad visada gyvenu tiksliai pagal sąrašą. Kartais punktai iš vieno sąrašo „išslysta“ į kitą. Tai, ką pakomentavo feisbuke apie mane, kartais būna svarbiau nei laikas, kurį galėčiau skirti besimokydamas naujų profesinių paslapčių. Tačiau prioritetai ir minėtas sąrašas padeda vėl pažvelgti į lėtą gyvenimą kritiškai ir grįžti prie balanso – lėto gyvenimo.

O koks jūsų gyvenimo tempas? Kuo jūs norėtumėte labiau užpildyti savo gyvenimo valandas, o ką iš jų išimti? Pasidalinkite komentaruose. Aš už lėtą gyvenimą, o jūs?