Psichologinis konsultavimas

Psichologinis konsultavimas - kryptys„Kas yra psichologinis konsultavimas?“ –

Dažnas klausimas (kartais net ne klausimas, o nuostata), ypač tų, kurie apie psichologiją ar psichoterapiją turi populistinę nuomonę: blogiausiu atveju tai – smegenų plovimas, geriausiu – patarimai kaip ir ką žmogui daryti konkrečioje situacijoje. Tačiau tai tikrai ne psichologinis konsultavimas.

Kad būtų paprasčiau, pirmiausia išsiaiškinkime ko psichologas konsultacijos metu nedaro ir daryti negali:

  • duoti aiškių instrukcijų ką daryti daugeliu gyvenimo atvejų;
  • pakeisti kliento mąstysenos, jo įpročių, elgsenos be paties kliento pastangų;
  • patarti kaip pakeisti ar įtakoti kitus žmones;
  • skirti medikamentinį gydymą ar išrašyti vaistus (tai daro psichiatrai);
  • įtikinti klientą keistis, jei jis nenori to pats.

Ką psichologas daro konsultacijos(jų) metu?

  • Pirmiausia išklauso jūsų. Pats faktas, kad garsiai įvardinate iškilusias problemas, susikaupusius jausmus ar savo mintis, jau turi poveikį, padedantį suvokti situaciją ir save joje. Jūsų garsiai ištarti žodžiai yra viena svarbiausių priemonių, padedančių spręsti susikaupusias problemas. Kol problema neįvardinta garsiai sau, tol iš esmės ji nesprendžiama.
  • Antras svarbus vyksmas konsultacijos metu – atspindėjimas. Tai, ką psichologas išgirdo, pamatė ir suprato, yra atkartojama jums. Čia specialistas veikia kaip veidrodis, kuriame į save galite pažvelgiate iš šono, tarsi matydami kitomis akimis. Praradę gebėjimą savriflektuoti (atspindėti sau savo jausmus, mintis) galime susivokti tik padedami kito. Psichinės sveikatos specialistai mokomi daryti tai nešališkai, objektyviai, empatiškai ir profesionaliai. Draugų ar artimųjų pagalba dažniausiai netinka; jiems sunku išlikti nešališkiems, empatiškiems ir supratingiems (ypač gyvenimo situacijose susijusiose su jais pačiais). Jų pačių emocinių, intelektinių ar materialių nuostatų įtaka – neišvengiama, o tai trukdo jums pamatyti tikrąją situaciją.
  • Psichologas gali užduoti papildomų klausimų, padedančių jums įsigilinti į atsineštą problemą. Juk konsultacijos tikslas – padėti pačiam(iai) rasti atsakymus į rūpimą klausimą.
  • Kartais (retais) specialistas gali rekomenduoti vieną ar kitą techniką, pratimą ar tiesiog duoti praktinį patarimą psichologinės ar emocinės problemos rėmuose, padedantį įveikti nemalonias emocijas ar geriau suprasti save. Jei specialistas nurodo, kaip ir ką turėtumėte daryti konkrečioje situacijoje, galite (ir turite teisę) atvirai jo paklausti, kodėl jis tai daro. Turėtumėte gauti aiškų ir konstruktyvų atsakymą, kaip šis konkretus patarimas naudingas jūsų konsultacijos kontekste.

Psichologinis konsultavimas skiriasi nuo psichoterapijos, nors psichoterapinio proceso metu nemažai naudojama ir to, kas būdinga psichologiniam konsultavimui. Labiausiai išoriškai pastebimas skirtumas – trukmė. Konsultavimas trunka nuo vienos iki kelių sesijų, ir gali būti tęstinis bet nereguliarus, priklausomai nuo kliento poreikių. Psichoterapija trunka gerokai ilgiau, dažniausiai (bet ne būtinai) trukmė apibrėžiama laike – metai, du ar penki, su klientu yra aiškiai aptariamos terapijos sąlygos (sudaromas vadinamasis terapinis kontraktas). Tačiau reikšmingiausias skirtumas – problemos sprendimo gelmė. Psichoterapijos tikslas yra išspręsti jūsų problemos, kuri labai dažnai būna susijusi su patirtomis traumomis ir sudėtingais išgyvenimais. Čia sprendžiame ir analizuojame gilumines jūsų problemų priežastis, atsiskleidžiančios po ilgesnio darbo, o psichologinio konsultavimo kontekste specialistas dažniau dirba su tuo, kas vyksta „čia ir dabar“.

Atgal